spėti

2 spė́ti, -ja, -jo intr. 1. H, K laiku (ppr. skubant) ką padaryti, suskubti: Kaip visur spė́jate? NdŽ. Paleidžia valandą pietų, spė́ja pavalgyt ir vėl bėga Pnd. To darbo užteko, tik reik spė́ti Tl. Su puodais tik spė́k vartytis (suktis), kai sukūriau ugnį Ob. Bėga bėga, kad spė́t[ų] visur Klt. Ne viskas spė́ta išvogt Prn. Jau buvo spėta parūpinti sukilėliams vienoda apranga V.Myk-Put. Spė́sma pasėti bulves, laikas tebėr Kv. Nespė́ji nė apsižvalgyti, kaip tie metai bėga Akm. Gegužinių tai buvo tiek, ka nespė́jom apgriežt Žg. Vokytį kaip ginė, nespė́jo bėgties anie Als. Daugiausiai buvo priš Užgavėnes [vestuvių]. Kurs nespė́jo, tas po Velykų Vvr. Par tą klojimą tekina, ka spė́č išlėkt, ka mane klojime nesugautų Mšk. Ka aš bespė́čiau pabengt Kl. Spė́si, nedega Pv. Vežama gatvėmis nespėjo viską pamatyti Žem. Stoję šalti orai sunaikino nespėjusį prieiti grūdą P.Cvir. Panele jaunoja, tai aš nespėjau – žaliojoj lankelėj šienelį pjoviau LTR(Slk). Kas rašto tur mokinties, tas kito darbo nespėja BBSir39,25. ^ Nespė́jančių niekas nelaukia Sdk, Sld. Spė́jęs sėsk, rytoj valgyt duos (sakoma atėjusiam į svečius) Rm. Dil', diena, spėj, vakarel! (baudžiavos laikų pasakymas) Prng. ║ įstengti kartu daryti ką taip greitai kaip kitas: Tai anas paskui manę nespė́ja važiuot LKT311(On). Aš nespė́su tims vaikams rauti – anie užraus muni Brs. Negal spė́ti lakstyti tau paskuo Trk. ║ laiku atvykti: Spė́ti į traukinį NdŽ. ║ turėti laiko padaryti, patirti, įvykti kam per tam tikrą laiko tarpą: Spė́si čia kiekvienąkart pas tą daktarą lakstyt LKT259(Jnšk). Strokas y[ra] žanyties – spė́s da tos košės prisikabinti! End. Spė́si tus piningus, ka[d] paaugsi, išleisti Slnt. Per metus jis spė̃s pamiršti mus NdŽ. 2. atlikti kokį veiksmą prieš pat kitą veiksmą: Spė́k tik imti! NdŽ. Tik spė́jo debesis užeit, ir prapliupo lietus lyt Skrb. Ka sukilo raudos tų musėlių gaudyti, tik spė́ji mesti – iš karto rauda Štk. Žmonės da spė́jo išbėgt pasėmę daiktus LKT342(Lkm). Tik spė́j[o] išvažiuot, užklupo karas Mrc. Kai tik spėjo atsigult, tuoj ant pakuros ėmė kaži kas vaikščiot LTR(Grk). Veizėk, lempas nespė́jam pirkti: ans savie kaip sumušęs, teip sumušęs Trk. Nespė́jau namo pareit, ir vėl šaukia Prn. Tik nespė́ji lauka kojos iškelt, jau jis vadina arty Jrb. Jūs pasiuskiatės – da nespė́ji apsikuopti, jau kita mašina arti Vkš. Nespė́si išbėgt – vanagas pakapt viščiuką i nešas LKT157(Grz). Nespėjo galvos iš kelnių iškišti, o jau į merginas žiūri LTR(Up). Dar nespė́jo kojos atšalt [mirusio] – ir ženijasi Grv. Nespėjo Janulis išlipti iš traukinio, kai iš visų pusių apspito jį vežikai A.Vien. ^ Mėlynes nespė́ja nešioti (dažnai mušamas) Nmk. 3. SD127, R, N, K, Sut, Š būti neužimtam, laisvam, turėti laiko: Jeigu spėsi, ateik ryto[j] pas manę J. Jei rytoj jūs arklys spėtų, jei patys niekur nevažiuosit, prašytau atleist man malkom parsivežt Mrc. Vaikaliai, bespėdamas noriu su jumis pabyloti M.Valanč. Katalikai padirbos sau bažnyčelę, kurioj spėdamys meldės M.Valanč. 4. sektis, sparčiai vykti: Spėja darbas, jo rankosan pakliuvęs Ml. | refl.: Man jaunai spė́jos darbeliai Dglš. 5. nokti, bręsti: Greitai spė́ja rugiai Pls. Prisleidinėja rugiai, jaugi spė̃s grūdas Lz. Miežiai jau pradeda spė́t Skdt. Jau spė́ja vyšnios Ad. Anys (pomidorai) spė̃s ir žali [nuskinti] Švnč. Spė́jo rūta, spė́jo mėta, spė́jo lelijelė (d.) Aps. | refl.: Ūglius medžių kaulinių yra didžiai spėjąsis ir tankiai varus S.Dauk. \ spėti; apspėti; atspėti; daspėti; įspėti; nuspėti; paspėti; perspėti; praspėti; prispėti; suspėti; užspėti